Gruodžio sniegas

Pasisemsiu saują sniego,
Pasileisiu į laukus.
Snaigės sukos, krito – slėgo
Gruodžio vakaras jaukus.

Negalvosiu apie nieką.
Tartum vėjų nešama,
Rūsčios pusnys atsilieka
Lyg bedugnė aklina.

Šitiek sniego – begalybė.
Ak! – net sukasi galva.
Pūga snaigės man atgnybė,
Bet ištirps, ne alyva.

Pasisemtas sniegas šlaito
Ištekėjo lašeliu.
Iš dangaus jis vis dar krito,
Kol ištirpo – apmaudu.
Viltenė