Nepalik Kronui nieko, Urane,
Išsigimę vaikai –nuodėmė.
Pasikeisk į kiklopus titanus
Nes šitieji bekalčiai gelmėj.
Tegu bus šimtą rankų ir kojų
Ir diena nukryžiuotoj aky
Gaja, motina, tavo herojai
Pasirodo be galo silpni.
Vakarai nesustos tau, godūne,
Ryk vaikus, kol jie šaukia lopšy
Ir matyk savyje tėvo kūną-
Tai pradžia, pabaiga jau arti,
Nes ola kartais slepia plėšrūną -
Rėjos mitas beveik kliedesy.
Tėve, laikas toks vienąsyk būna –
Kai net akmenį sugrąžini.