Skambesys toks švelnus... Palengva žaidžia vėjas
Apšerkšnijusiom kekėm. Tik dabar pamatai –
Apledėjo raudonis. Ak, taip apledėjo...
Išsibarstė ant sniego tarsi kraujo lašai.
 
Pasipuošus diena. O širdy kažko spaudžia.
Prasimušęs pasrūva ilgesys iš giliai,
Išsiliejęs sustingsta ir tarsi apgaulė –
Spinduliuoja tik šaltis deimantiniais kerais.
 
Prasiskverbęs per odą atgyja vėl skausmas,
Įsijautęs niūniuoja seną dainą liūdnai.
Kažkada pasiklydę jausmai vėlei glaudžias,
Glamonėja lyg vėjas, byra kraujo lašais...