Kol jaunaties ašmenimis
Kalėdos debesiją raikė,
Iš duknų dangiškų pažiro
Ilgai laukti balti pūkai,
O rytą bus blizgiu šerkšnu
Išsiuvinėtas visas kraitis —
Dar vakar buvę nekilmingi
Rudens papilkę apdarai,
Tikiuosi, neilgai teks vargt
Ant kieto išklaipyto gruodo
Ir miško griaučių juodos ietys
Taikingas vėliavas iškels,
Ir skiautiniai lengvi, balti
Sapnus apsaugos seno sodo,
Ir aš ateisiu pasiklausti,
Ko laukti, prie kreivos obels.
Kokia palaima svaigt nakty!
Tarytumei sustojo laikas — 
Nebuvo kam apversti smilčių,
Rodyklę raginti pirmyn.
Atsistebėti negaliu — 
Kalėdos debesis suraikė
Ir mes štai stovime be žado — 
Anei pridėt, anei atimt,
Nes vėl priplūstame vilčių
It sieloj ledas atitirpo
Ir juoduma ant plyno lauko
Tuoj baltumu sukibirkščiuos.
Svaigstu, kada tavam delne
Maloniai šyla mano pirštai — 
It besmegeniai mudu rymom
Prie atkeltos plačiai varčios.