Tu nežinai, bet aš kvepiu jazminais.
Galbūt kalta šita šilta žiema.
Tu nežinai – esi man lyg beržynais
Kelionė, kad nesijausčiau niekad vieniša.
Tu nežinai – šiandien paglosčiau gulbes.
Žavėjaus jų tyrumo vėsuma,
Bet aš pabėgau nuo jausmų, kur gvelbias,
Kad nesijausčiau prieš visus kaltus kalta.
 
Nesužinojai, bet kvepiu jazminais.
Žiema kaip pretekstas surast tave.
Ir ji gudri – man ilgesiais naktiniais
Paliko gulbę, tolstančią sraunia srove.