Tyliai verčiu knygos lapus.
Rašau eiles, tyliai jos guls.
Tyla lauke, tyla namuose.
Tyli ramybė spengia ausyse.
Tylu tylu, kad net girdžiu,
kaip snaigė krinta kosminiu greičiu.
Girdžiu kaip kalasi žolės daigelis,
kaip skleidžiasi gėlės žiedelis.
Girdžiu, kaip tyliai tyliai
krenta lietaus lašas,
girdžiu, kaip tavo lūpos
žodžio meilaus prašo.
Girdžiu alsavimą tavo gilų
ir ta tyla perskrodžia tylą.
Tyli palaima, tyli ramybė,
tik šalčio gėlės lange žydi.
Tik vaikas šypsos, saulė juokias,
tik medžiai tyliai miega,
o pavasarį lakštutės suokia.
Taip tyliai tyliai
ateina vakaras.
Padedu knygas, eilėraščius
ir užmiegu
tyliu saldžiu miegu.
Labanakt
tyliai tau tariu,
ir mes išskrendame
abu į tylą.