Nuaidi žingsniai,
ištirpsta ledas,
plevena laikas
vienumoj.
Pakyla mintys.
Tyloje — tik vieniša svirtis.
Tik horizonte
juodo miško glūduma
ir saulės mažas spindulėlis,
besiskverbiantis tarp šakų.
Laike, rūke, vienumoje —
tik laiko žingsniai
tylūs, trapūs
lyg nykštukas
tipena iš pasakos.
Tikėjimas gražia ateinančia
diena,
kai saulė patekės
ir tyla ištirps rūke,
laike, vienumoje 
ir širdyje.
Lyg pasaka 
kalėdinė
iš seno 
atviruko.