suka kaulus

iškeitę smaragdus į auksą
švyti medžiai

gelsvomis vantomis
vėstančiai vasaros pirčiai
mojuoja mano beržas

pagaliau

pagaliau lig soties prisigers
drėgno rudeniško rūko

prisigeria ir

apkvaitęs švelniai sūpuoja
kriokiančias varnas

rudenį varnoms suka kaulus



I.D.
2002, ruduo
Irna Labokė