Žiema, žiema... O jos nėra nė kvapo!
Žaliuojanti žolė. Tyli diena.
Išblukęs tik dangus. Po kojom lapai.
Sukranksi varna. Ten, tolumoje,
 
Paliktos šiaudų stirtos mirksta. Lietūs
Barbena ir barbena įkyriai.
Stengiuosi žengt tyliau. Palietus
Ranka medžius nežymiai, nelauktai
 
Lašai sukrinta į mieguistą žemę,
Atodūsis pasklinda po laukus.
Kažkur genys darbuojas. Drėgmė kanda,
Pasiekus atokiausius tarpelius.
 
Tyla aplink. Taip slegiančiai, nuobodžiai
Juokauja ji, žadėtoji žiema.
Pilka diena. Iš kaminų tik suodžiai,
Laisvai ištrūkę džiūgauja drauge.