tavo akių versmėje
tesi jūra pažadus savo
                            [Paul Celan]

duobėti keliai, pilkapių linksmybė
širdies gelmėje auga medis – vyšnių raudonų
ir krykštaujančių paukščių džiugesys pasiekia ausis

rankų labirintai, magija prinokusio vaisiaus
tavo akys – užuovėja, liepų lingavimo sodrumas
kur tik pažvelgsi –
kur tik pažvelgsi – dangus.