Rasoja debesys miglom,
O snaigės pasiklydo ašaroj.
Advento metas — liks skoloj
Žiema, nulijus į pavasarį.
Nesusiliek dar su žeme —
Dangum akis ganyki.
Te vėjas lanko obelies giesme,
Šlamėjimu švelniu atliepia.
Užgimęs kūdikis prikels
Tikėjimą vilties galybe,
O meilė tamsumas apšvies,
Girdi, širdies gelmėj — gyvybė.