Šis vakaras toks nebylus
Tarytumei jį kas pasmaugė...
O rankoj tirpdantis alus,
Bare barmenė – mano draugė.
 
Kažką ji kalba – ak, vis tiek –
Aš negirdžiu, nes pats ištirpęs...
O, Viešpatie, tik nepadėk
Šalia manęs girtumo kilpos.
 
Tuomet bus pasmaugti jau du:
Šis vakaras vaiduoklio veidu
Ir aš – be galo apmaudu...
Duok dar bokalą, kol nelaidos!
 
O dar geriau – iškart kelis!
Nemirsiu, nes esu ištirpęs!
...................................................
 
Išneš mane vėl pro duris,
Kažkiek dar gyvą, bet ant kilpos...