Nerealūs troškimai
Normalu trokšti kažko naujo –
Norėt raudonų debesų,
Į purvą brist iki pusiaujo
Ar palypėt aukštai iki dausų.
Pašiauštu vėju kūną plauti,
Blaškytis vėjy ant sparnų.
Auksinius plaukus saulei rauti,
Kad parsineštum jos karštų liepsnų.
Pavaikščiot ežero paviršium,
Klausytis arijos kranklių.
Eglės viršūnėj uogas skintum
Užuodžiant kvapą jos dygių spyglių?
Ragauti rojaus paukščių pieno,
Paskaninti saulėlydžiu tyliu.
Iš ąžuolo stipraus kamieno
Išskobti bitėms šimtą avilių.
Normalu – trokštu, ko nebūna,
Įsivaizduoju viską patogiau,
Net jei aplinkui viskas griūna –
Gyventi aš gimiau lengviau.