(1)
 
Vėl pusto...
Eitum tais keliais –
Tegul – paklystum...
Nepaleis
Vasaris rausvų rožių glėbio –
Galbūt uždustum
Prisiminimais kai kuriais...
 
Bet įkvepi ir jie išnyksta,
Nes pasiekei jau savo tikslą
Ir numetei lyg seną daiktą į palėpę...
..............................................................
 
Ir metuose vasarių nebelieka...
 
          (2)
 
Vėl pusto –
Pusnys dygsta...
Ir dygsta daug varveklių nuo stogų –
Atšilę buvo ir pašalo...
 
Grįžtum tais keliais,
Tačiau paslystum –
Po sniegu
Tu nematai – asfaltas kur ar ledo balos
Ir kur pradžia, kur kelio galas.
Nesaugu...
 
Kaip pusto...
...................................................................
 
Nepareis.