Rašei man laišką snaigių pokštais.
Deliojai šaltus kablelius.
Kai vieną dieną jausmų bokštais
Išplukdė saulė meilės upelius.
Neliko nieko – tik prisiminimas,
Snieguotos svajos širdyje.
Net nenumaldomas mylėt troškimas
Išnyko speigo raštų tyloje.
Šitos žiemos man kažko gaila
Ir pėdų užpustytų pūgoje.
Tiesiog tai abiejų trapus likimas –
Pažinti jausmą, tūnantį šalia.