Baltos lengvos snaigės supasi ir krinta.
Dengia visą žemę. Migloje dangus.
Aš kartu supuosi ir širdy man lengva.
Gal laiminga būsiu? Džiaugsmas juk perpus!
 
Vienas mirksnis laimės taip prabėga greitai
Ir palieka pėdą mano būtyje.
Lenda galvon mintys, siurbiasi prakeiktos,
Tik širdy palieka ilgesį, deja.
 
Supas, krinta, gula šalčio pakerėtos –
Tai maži lašeliai iš manos lemties.
Supas, supas, supas... Glaudžiasi iš lėto.
Keri šaltas grožis virpančios nakties.