Dar be kelnių ir be noro
Išlipti iš rytinės lovos
Dėl kasdienių butaforų,
Dėl vis grimztančios gondolos.

Ir niekas juk neduoda irklo,
Žemėlapių ar kompaso –
Kad žinotum, reikia tirti
Ir jaust likimo osmosą.

Tarsi virvėm surakintas,
Surakintas, kad judėtum –
Prie kiekvieno geismo rištas
Be leidimo pailsėti.

Nereikia amžinų variklių,
Šitoks tiksi pas kiekvieną,
Tik suteptį jį kas rytą,
Reikia su kava ir pienu.