Kodėl nustojus saulei šviesti, nustoja švytėti ir visa gyva gamta?
Pakyla vėjas, pradeda temti, susiskleidžia visos gėlės: vandens lelijos, pienės, bijūnai... Tarsi kažko išsigąsta, todėl skuba slėptis. Maža skruzdėlytė, net ji palieka pusiau kelyje vilktą šapą ir bėga į bet kurį pasitaikiusį urvelį, nes, rodos, tuoj skaudžiai lis... Atgaiva. O kam pražūtingas potvynis... Atrodo, kad tomis akimirkomis Dievas liaujasi šypsotis. Jį kažkas nuliūdina, todėl pradeda verkti... Bet po nakties juk būtinai išaušta diena ir Dievas vėl šypsosi...
Ar taip gali būti?