Už mano lango
kapitalo pasaulyje tamsu ir bjauru,
o man apmaudu,
kad čia ne Italija,
kad dar neturime eurų.
Ką gi, oras atspindi gyvenimo realiją...
O jis būtų teisingesnis ir gražus,
jei sauja prisipildytų ne tik centų.
Pagaliau prieš šventes
sumokėčiau kaimynui Vincentui
už dažus ir vyną.
O dabar mintys eilutėmis
lekia į mąstymo šiukšlyną,
nors reikia tiek nedaug –
tik nusisukti į sieną ir nušvisti.
Netrukus tą patį padarys ir naktis –
ir taip kartu sulauksime ryto.
O tada šviesoje pamatęs būties laikinumą
išspjausiu pro langą mėtinę gumą
ir eisiu į virtuvę klausytis
angelų metinės ataskaitos.
O, kiek kartų jau girdėta,
kiek kartų eita...