Varteliai
Žinojai, kad lieka gyvenimas ten,
kur meilę varteliai raudojo,
kur beržas kuždėjo – tikėk, neišeik
į tylą, į pilką rytojų.
Žinojai, kad niekad daugiau nepalies
jos žodžiai tavų – nebyliųjų,
ir rūko takai praeitin nepakvies,
ir žingsnių nelauks jau tavųjų.
Žinojai, kad laimė parklupus raudos.
Ji niekaip suprasti negali –
kodėl nepareis meilė jau atgalios,
nors šviečia ir šaukia – varteliai...