Metų sandūra

ant metų kranto
paukščių dvylika sulėkę
jau paskutines valandas
sekundes lesa
tik mano atminty
trupinėlius palieka
kad prasilenkčiau tylomis
pro mintį basą
dangaus kakta
sidabro dulkėm pažymėta
pabalę paukščiai
į jos šviesą kyla
ir pildosi visai nauja erdvė
iš lėto
kai paskutinis paukštis
lango dykumoj nutyla
Raistinė