Nuo sienos atmintis pakalbina:
Trapu. Ir gaila – magišku žvilgsniu palietus –
Nukrito šilko rūkas iš akių:
Telieka pilkšvos vietos.
Tik gyvybingai žaidžia ugnimi
Nematomas vidaus arenos magas.
Aš net tampu tą naktį tavimi –
Kurčia, rami ir taip grakščiai apakus –
Ir vėl kieta, šalta uola krante
Prie meilės jūros kviečia pasėdėti.
Tik nuotrauka ant sienos vis šilta
Ir gali per Adventą prakalbėti.