Pasiilgau Kalėdų, baltų ir šarmotų,
Su ledukų varvekliais kieme ant stogų,
Kad šaltukas įdūkęs speigais pagrūmotų,
Šerkšno gijom įstrigęs tarp medžių nuogų.
 
Pasiilgau pusnynų, klampių ir bekraščių,
Balto sniego drobulėm lankų užklotų,
Ledo pasagom pokšinčio žilojo Masčio,
Širdį draskančių mindomo sniego raudų.
 
Pasiilgau stebuklo, trapaus ir mažyčio,
Kai  susėda už stalo šeimyna kartu.
Tik su šiuo artumu gali sniegas varžytis –
Kas tyriau, ko daugiau, kas labiau negu tu...