Uždeki viltį, Viešpatie, kai nėr vilties,
           kai tokios sunkios užsklęstos vienatvės durys –
ir vėjas alkanas šaltoj širdies pašiūrėj
           pažadina tamsius šešėlius praeities.

Ateiki, Viešpatie, nes tiktai Tu žinai,
           kaip atrakint duris širdies pašiūrės
ir viltį vėl uždegt, kad dingtų niūrūs
           šešėliai – ją paliktų amžinai.

Užeiki, Viešpatie, šviesa savo apšviesk
           širdies pašiūrę – tą apleistą vietą –
kur buvo tiek tikėta, tiek mylėta –
           bet liko tiktai tuščios sienos – be vilties...

Uždeki viltį, Viešpatie, tamsioj nakty,
           kad Tavo šviesoje atgytų šitos sienos
ir aš žinočiau, kad esu ne vienas,
           bet Tu širdies pašiūrėj mano gyveni.