Gėla ir ramybė aplinkui...
Kiek daug čia savų susirinkę,
Susibūrę po medžiais, prie tako,
Prakalbinti nieko nesako...

Tik vienišos lapų plaštakės,
Užgesusios žvakės — kaip akys,
Chrizantemų žiedai nušalnoję...
- - - - -  - - - - - - - - - - - - - - - -
Pasiilgau... Eikim namolio...