Pūga... Pūga... Niūriom naktim sapnuoju,
Kaip žydi obelys baltai baltai.
Ir vėjas – katinu taip glaudžiasi prie kojų,
Ir žymi kelią byrantys žiedai.
 
Einu link savo laimės. Tavo vardą
Lyg šventą maldą (moku mintinai),
Į dangų mėlyną, į begalinę erdvę
Su vyturiu keliu. Juk ten kadais
 
Abu skrajojom susikibę rankom,
Tokie audringi, dar tokie jauni.
Pirmoji meilė... Skamba laiko tango
Ir niekaip jos pamiršti negali.
 
Pūga... Pūga... Ir vėl, ir vėl kartoju –
Naktim bemiegėm, kai lauke tyla.
Paglosto vėjas, glaudžiasi prie kojų,
Ir viskas žydi, aš tokia jauna...
 
Tiktai sapnai. Prieš laiką aš bejėgė,
Nemoku sustabdyt sraunios tėkmės.
Pabalę smilkiniai ir metai bėga.
Ir snaigės supasi ant pilnaties.