Aš noriu būt laisvas. Kaip Tu.
Bet ne toks, kaip vėjas laukuos
Ar kaip saulė karštuos spinduliuos.
Nes jų laisvės man būtų per daug,
Bet aš noriu su vėju keliaut
Ir matyt ši pasaulį kaip Tu:

Tokį grąžų, džiaugsmingą,
Kaip saulė brėkštantį rytą.
Tokį tamsų, nebylų,
Užgožiantį tylą.

Tokį, koks mane ir aplink
Visus bėgančius supa.

Ir tada aš pajausčiau kaip Tu.
Ir saulę, ir vėją, ir rytą,
Ir gėlę mažytę,
Bet taip nuostabiai nudažytą,
Kad prikelia saulę ir vėją, ir rytą,
Ir Tave, kad vėl būtum Tu.

Ir būdamas laisvas bent sykį,
Galėčiau ryškiausiom spalvom nutapyti
Audros nuniokotus laukus
Ir veidus nebyliai blyškius.

Ir būtų džiaugsmingai gražu.
Ir mane, ir aplink visus
besišypsančius suptų.