Kai užminga naktis apkabinusi skliautą žvaigždėtą,
Atkeliauja žiema puošti šventei Tavųjų langų.
Širdyje – Tu jauti – jau subrendo, kas buvo pasėta
Dar ankstyvą pavasarį. Kalėdose skleidžias tegu

Šiluma, kuri primena vasarą žydinčią, šiltą,
Ir šviesa srauniai trykštančios meilės galingos versmės,
Ramuma iš aruodų rudens – tiek gerovės ten tilpo,
Bet svarbiausia, Tavoji širdis lai aistringai mylės

Laiką, būtą su savo šeima prie Kalėdinio stalo,
Šypsnį šelmišką mielą, spindėjimą jųjų akių.
O Kalėdų stebuklas lai tęsis... lai tęsis be galo.
Tau linkiu daug stebuklų – didžių, nuostabių ir jaukių!