Atajam, atajam iš ta maža krašta,
Kur žemes grupstelis kažnam baisiai brungus.
Kur taki kampelį daugiau beatrasi,
Kur žydžia bijūnai matulas palungej.
Kur varga grytelaj žibėja spingsula,
Iš ti, kur spragilais linus jaujaj kula.
Kur žagre medine, kur arklas, kur plūgas.
Iš ti tėva runkas pavargi, sugrubi.
Iš ti matinėlas audimų tas drobes,
Baluoja, baluoja keip  rūkas unt pievų.
Ti runkas matulas, vaikus apsiglobi,
Supe, mylava nakčiu ir dienu.
Iš ti sesuliu linalių kasas,
A ažerėlių mesvas akelas.
Šaltoj raselaj kajelas basas,
Su saulu kėlas, su saulu gula.
Iš ti bralalių teip greudžias dainas
Par žalius klonius tartumei plaukia.
Raly raliuoja ir nuraliuoja
Bralaliu dainas žaliom palaukem.
Ti žalias girias, ti aukšti dungūs,
Ti Letuvėla miela ir brungi.