Prie geriančio būtis it pagirios,
O prie neištikimo purvinama.
It prieangyje pragaro
Sutrikusi aš purtausi.
Lentynos, rodos, pilnos.
Gal nežinau, ko norinti?
Nuo pliko plėšau vilnas?
Gal mazochistės polinkiai
Bus pagadinę būvį?
Va, gelda štai suskilusi – 
Vanduo vos vos užkliuvęs
Susigeria į dykumą.
Gal aš pati ta gelda?
Žuvis auksinė žiopčioja...
Ši pasaka be galo,
Nes žvejas keikia troškulį.
Jis nubrenda per kopas,
Ieškodamas paguodos.
Mane kaip malksną kokią
Atrado velnias juodas...
Pasiima ir nešasi – 
Mane ir purvą visą.
Nors vieną tyrą lašą!...
Ką jis pakeistų? Viską...