Jau obuoliai nebekvepia rugsėju
ir eglės eina pasitikti kalėdas.
Man šitaip trūksta vasaros, mieloji,
O ypač kai tavęs nėra šalia.
Kada pailsusi paliesi žalią pievą,
joje rasa lyg ašara tyra.
Troboj nebesigirdi tėvo balso 
ir motinos daina šalta kaip niekada...