Nusilaide, nusilaide saula dungi,
A naktela juodu skepetu užtrauke.
Nebežybse liktarėlis lungi.
Ar melasis, tu manįs da lauki?
 
Braide rūkas pusnagis pa pievas.
Ir lakštutes vėl žilvičiuos suoke.
Ar atneši, keip kadais man ievu,
Ar sakysi: „Ak, mergiot, vilioke...“
 
Ku tadu paprovyt man narėjai,
Šitek metų, keip  unduo nubėga.
Ir ailutes šindej greudžiai liejas.
Tava vardu ažrašiau unt sniegą.
 
Lakia snaiges iš dungaus iš lėta.
Ar ataisi baisiai ažsnigtais keliais?
Ar sakysi: „Mergiot numylėta,
Mana širdis dūža šiupuliais.“