Niekas nenumirė

Kai atšlyja, nereiškia, kad numirė,
Juk nesi tu parduotas, išduotas.
Aš manau, kad abudu mes murmame
Už praėjusią vasarą poterius.
Buvo šilta, šviesu, tik sekmadieniai — 
Meilės Mišios net lyjančią dieną.
Aš tave jaukinau ir pripratinau
Tekant saulei atbrist per ražienas.
Pats matai – mūsų vasara baigėsi,
O su ja – visas gundantis masalas.
Žolę pilka žile dengia snaigės
Ir jausmai užusnūdo po pašalu.
Tai dėsninga. Nėra nieko amžino,
Ypač jeigu žaidimas tai sutartas.
Eilės puikios, aš jų nesuglamžiau,
Lai jos lieka vaikams ir anūkams.
Aš džiaugiuosi tulžies kad neprikaupėm,
Susitikę maloniai šypsosimės.
Aistros baigėsi, eilės išliko.
Neliūdėki. Ir aš neraudosiu.
Nijolena