Sustoja laikas.
Lyg akimirką sudega žvakė.
Tik istorijos puslapiai
virsta tolyn.
Iš širdies kyla saulė
ir rūkas išsklaido mintis.
Debesy virsta svajos tikrove,
o ant žemės
voratinkliai atneša rudenį.
Ir rausta spanguolės raiste,
verkia putino uogos,
gervių ašaros
krenta kriokliu žemyn.
Miršta smilgos sudžiūvę,
nebegirdo lietus rudeninis.
Jos nulenkia galvas žemyn
prieš rudenio saulę
ir laikas sustoja
voratinklio gijose,
kad atgimtų pavasary lietaus lašeliu.
Sustoja laikas...
Lyg akimirką vaiko ašara.