Akvariumas
Tavo laivas, jūreivi, netilps
Į žuvelės mažutės akvariumą.
Jo vanduo — tik paguoda akims.
Bet uždžiūvę jausmai tai ne drapanos,
Neatmirktų jie kauše vandens.
Ką po uostus pasaulio pasėjai?
Nori laisvas kaip vėjas gyvent —
Karčiamoj ir vasary rugsėjis...
Uosto kekšės užsupo glėbiuos?
Kas dabar? Negi jūrligė? Pagirios?
Gal svajoji nubusti namuos,
Ant liežuvio tavęs kur nieks nekaria?
Pasvajojai ir sau nueini —
Toks nuliūdęs, gerokai susenęs...
Net laivu jei didžiausiu plauki,
Dar ne viską nešioji kišenėj.