Gaivios rasos apipilta
Tekina bėgu aš basa.
Tyrom vėsom padabinta
Pakvimpa kiemo melisa.                      

Sučirškia paukštis pašaly
Užvaldo širdį ramuma.
Pakibęs rūkas pabaly
Ištiesia ranką – gražuma.

Tokia gaiva atplūstanti
Aušros svaja bujoja.
Už miško saulė kylanti,
Saujom meilė alsuoja.

O gatvėje skambi tyla
Švelniais akordais groja.
Kuprą pašiaušusi migla
Ryto karoliais moja.

Pabiro perlų vėrinys,
Sužvilgo aušros rūbai.
Rasom išpuoštas audinys
Tarsi karaliaus rūmai.

Prabudo vėl nauja diena.
Atbėgau į šiandieną.
Aš džiugesio širdy pilna
Basa grįžtu kiemą.