Aš esu ir tyla, ir erdvė,
Ir klegėjimas paukščių praskridusių.
Aš – smiltelė maža pakelės,
O taip pat, begalybė išskydusi.
 
Aš esu neregėti sapnai
Ir būtis – raibuliuojanti, virpanti.
Aš buvau ten, kur Tu gyvenai,
Vėl gyvuosiu tuomet, kai numirsime.
 
Aš esu! Tiek užtenka žinot.
Savo vardą jaučiuosi pamiršusi,
Nebelaukiu naujos dovanos,
Negrūmoja likimas su pirštais man.
 
Tu esi - tobula dovana!
Sielos sodas Tavy skleidžias žydintis.
Švyti meilės šviesa amžina
Iš Tavųjų akių net paklydusiems.
 
Švyti ji  ir pulsuoja erdvė,
Ši erdvė ir pulsavimas vienis juk.
Tu esi kviestas Žemėn mylėt,
Neužtruk kelyje...per ilgai neužtruk.