Ar galima nebūti niekur neišeinant?
Savy paklyst labiau, nei svetimam mieste?
Išbaigus pinigus derėtis vis dėl kainos,
O dieną brangstančią ne švęst, bet iškęst?

Bevelyčiau išgerti rašalą, nei savo sielą lieti.
Tačiau ir taip svaigstu, svaigstu, svaigstu...
Gal tai todėl, kad nėr kuo užmokėti,
Bet ir iš traukinio iššokti man baisu?

Ir kirba sąžinė lyg būtų išdavikė,
Ir aš įdirgusi nuo neramių sapnų.
Ak, dievaži, norėčiau pasilikti
Savų pulke, kur jaukiai gyvenu,

Bet kontrolieriai randa, bara, baudžia
Ir išlaipina tarpinėj stoty...
Dvi drėgnos vėžės...Ko šypsaisi graudžiai?
Ir išsidavę būna išduoti.

Kita dimensija? Tiek to, lėtai atvėsiu.
Gal susiprasiu, kur, kada ir kas?
Gal taps savu tas svetimasis miestas
Ir ne dėl pinigo mane gražiai užkas?