Būna jų potvyniai:
apsemia, apraizgo, nori būti šalia,
kelionių lagaminuose
ar prie šilto židinio. 
Turi savo vietą – nepajudinsi,
arba blaškosi, dingsta, 
slepiasi nuo skvarbaus žvilgsnio.

Nepalieka tavęs vienos,
kai eini keisti gyvenimo.
Nesileidžia išmetami,
kaunasi nudaužytomis ąsomis,
trenkia durimis ant vieno vyrio.
Išdavystė, – šaukia kambarinės gėlės
ir senstantys namų gyvūnai!

Sėdi sena prižiūrėtoja
ant linguojančio krėslo.
Niekas negedi daiktų,
išėjusių pirma šeimininko.