Ir šiemet greičiausiai neišvengsiu Kalėdų.
Kiek stengiuos – vis nesiseka sumėtyti pėdų.
Jos kaip alkani vilkai iš eglyno atbėga,
Ant plastikinės eglutės ploniausios šakos atsisėda.
 
Ir kitąmet greičiausiai gražiai (laimingai) gyvensiu –
Truputį suvaikėsiu, daugiau pasensiu.
Tokia ratu lekiančio gyvenimo dialektika,
Kurią esemesu Kalėdų senis apreiškė tik ką.
 
Ir vėl visus metus tau siųsiu eilėraščius –
Kvailai protingus, protingai kvailus, greičiausiai lėkštus.
O po švenčių išplovęs iki blizgesio taures ir lėkštes,
Per rožinius akinius pažvelgsiu į žvaigždes.