Žmonės manė, kad ne tasai pavasario rytas yra šventas ir svarbus, ne toji dievo ir pasaulio gražybė, duota, idant kiekvienam gyvam daiktui gera būtų, – gražybė, lenkianti į santarvę, taiką ir meilę, šventa ir svarbu esą tai, kas buvo jų pačių prasimanyta, kad galėtų vieni kitiems viešpatauti.                                                               Levas Tolstojus. Prisikėlimas. – Vilnius, Vaga, 1972.

Gerai būtų, kad niekada nė vienas netaptume pramanų, paskalų, apkalbų aukomis ir niekada visuomenė neklaidžiotų paklydimuose, tamsoje, nepultų pati į nuodėmes ir nepadarytų baisių ir nepataisomų dalykų.