Pakelk akis į baltą gruodžio dangų.
Cukriniai debesys padangėm plaukia.
Baltos snieguolės vėjy šoka tango.
Supykęs šaltis sliūkina palaukėm.
 
Putino uogų dar nenulesė strazdai.
Ant apsnigtų šakų kaip kraujo lašas.
Nuo gruodžio žingsnių skambčioja ledai.
Baltoj pusny slepias kiškutis mažas.
 
Tuoj užsigirs vėl angelų trimitų aidas.
Pradings baltam sniege tos gruodžio pėdos.
Nustūmę  liūdesį ir nerimą veide,
Į žemę pamažu ateis Kalėdos.