Į dainą sudėsiu dienų kasdienybę
Ir tviskančias gamoj sekundes.
Eilėm parašysiu vienatvės baisybę,
Rimuosiu posmeliais pagundas.

Norėčiau gyventi, žavėtis, nelaukti
Ramumo ir laimės stebuklo.
Jaukiai nugyventi — nerėkti, nešaukti,
Iš skausmo nešaudyt pabūklais.

O kiek pridainuota ir prideklamuota,
Gyvenimas posmais skambėjo.
Amžinai trokštanti meilė žadėta,
Smuiko garsais nuaidėjo.

Nepulkit į neviltį, eikit į priekį! —
Pamokys kiekvienas parpuolus.
Sunku atsitiesti, nakties nesikviesti,
Bet reik uždainuoti nutolus.