Žiemos peizažas
Aš nežinau, kuri žvaigždė gražiausia danguje,
Kai mėnuo per šerkšnotą dangų irias.
Varveklių pirštai skamba tyloje,
Ir rymo susikaupę maldai girios.
Gal tu žinai, koks angelas globoja mus?
Ar su sparnais baltais, rausvais, geltonais?
Gal tas, kuris ateina į žiemos sapnus.
Ir supas obely nakčia sušalęs obuolys raudonas.
Kaip man nusiųst tau baltą žiemos atviruką
Su ažūro snaigėm užušąlusiam lange?
Tik tavo juoko ten už lango trūko
Pernakt tapytame žiemužės peizaže.