Sujungė mus laikas
Ir laikas išskyrė.
Kasdienybėj gūdžioj
Paklaidino lyg girioj.
Užaugę kartu,
Po vieną pasenę –
Mylimi, pamiršti...
Taip ir gyvenam.

Nokinam kaip mokam
Kas vaikus ir vaikaičius,
Kas mintis, kas ligas
Ar sąskaitas banke.
Išsisklaidę kaip bitės
Iš avilio seno –
Kam medų, kam geluonį...
Taip ir gyvenam.

Susitikę pasikalbam
Apie viską ir nieką
Arba slenkam pro  šalį –
O kas mums belieka?
Mokyklos laikus
Tik nuotraukos mena –
Susigūžę savy...
Taip ir gyvenam.

Susirinkim dar kartą?
Ne, sako, nereikia!..
Daug darbų, daug bėdų,
Smulkmenoms nėra laiko.
- - - - - - - - - - - - -
O laikas nelaukia,
Metus nebūtin gena –
Išeinam po vieną...
Taip ir gyvenam...