Sukosės antaniniais obuoliais,
Žalmargę ves pririšt už kluono
Ant žilstančio šalna dirvono –
Prieš tai pagirdys ir nueis...
 
Nueis į sodą. Be poterių pakels
Kas Dievo duota. Duota tik truputį:
Tik vaisius, tik daržovė  – nevalia supūti,
Nes lapai gels...
Nes dūšią gels...
 
O kiaulės kiauliškai...
Jis nusikeiks:
„Ot, boba, mat..., jau paršai žviegia!“
Senelė šlubu šlubu bėga
Pašerti runkelių buza...

Mėsa – išpeiks,
Kad pusryčiams ji vakarykštė.
Karštos arbatos atsigers –
Lyg plaučiuose akmuo. Pakels...
 
Šeštadienis –.pjaus vantoms rykščių
Iš kadagių  – spygliuotas.
Vėl kosės antaniniais obuoliais,
Vėl riš, vėl girdys, keiks, neleis
Supūti tam, kas Dievo duota...
 
Anksti sekmadienį važiuos bažnyčion.
Bet nesimels.