savo trapiu žmogiškumu

remiuosi į debesis

miegok,man baisu, kad nubudęs manęs neberasi

dar baisiau, kad nubudęs

būsi kitoks

kitoks negu myliu

negu atsimenu

išsirengiu apeigomis

užkalbėjimais aslą nukloju

miegok

kol tyli, man lengviau patikėti svajonėm