atrakink
su saulės blyksniu
tekinom akim
lakstau skliautu
galbūt tave surasiu
pabelsiu tyliai
tyliai
atrakink
kol paribys
žvitriom kregždutėm laša
pridengus liepsną rytmečio migla
nešuos aistros
ugnim prilytą ginklą
esu nuoga
lyg ryto Venera
nedelsk
jau beldžiu
tyliai
atrakinki
aš vis kita tarp ryto atspindžių
lijundra apsisiausti nesuspėju
tvirtam glėby
tik nuo tavų akių
lengvai drumsčiuosi
tai ir vėl skaidrėju
Aušra jau pjauna skliautą
tuoj nušvis
į tavo tėkmę vėl
ir vėl kartojuos
tik su tavim
esu klusni lūšis
sidabro siūlu pririšta už kojų.