Ten, kur visi rimti,
Sukiojasi Kojotas. 
Kvatodamas lyžteli
Man akį.

O cukrinės nosys ir
Vyšnios ant sienų –
Ypatinga nostalgija
Tam, ko nebuvo.

Atrodo, Tu gyva,
Gala!
Sėdi ir šypsaisi
Perlų dantimis.

Varinės kalnų kupros.
Sugulę pokaičio...
Manęs čia nėra.
Bet viską regiu.

Šlaite, ant uolos, 
Šoka čigonės.
Apnuogintom krūtinėm
Lydosi siluetai.

Jaučiu vėsą
Atbrendant...
Balsai gęsta
Su paskutiniais
Liepsnos tvinksniais.

Girdžiu eiles,
Grakščiai nešamas vėjo.
Vandenyno sūriu atodūsiu
Lyg pelenais
Lyg magnolija

Kvepia mėnuo.