Dar miegančios plaštakės 
tavo rankos
dar nenubudusios
auksiniam sielos virpesiui
dar tyli lūpos
obuoliu nuraudusiu
dar neprabilę
ašarom suvilgiusios
dar aš akla
tavų akių švieselėms
tamsos tirštumą
kerpančiom po žvilgsnį
dar tik prasideda žiema
tik gimsta kelias
nuo mano sielos
ligi tavo žingsnių